Mieguistumas

Esu iš tų, kurie mokosi visą gyvenimą. Bėgant metams, o gal dėl to, kad jau pati valgau lektorės duoną, mano reikalavimai dėstytojams gerokai išaugo.

Dėstytojų, mokytojų ir lektorių būna visokių. Vieni pasakoja taip, kad laikas lėkte pralekia. Ir nesvarbu, ar klausaisi apie ergoterapiją, ar apie žmogaus fiziologijos subtilybes. Tačiau yra ir tokių, kurie ateina ir pasiskaito paskaitą sau: be jokių pavyzdžių, atsikvėpimo pertraukėlių ir net be jokio akių kontakto! Jiems nesvarbu, ar auditorijoje sėdi du, ar dvidešimt du studentai.

O juk mūsų kūno neapgausi! Jei dėstytojas per pirmąsias keletą minučių nesugeba užkabinti, kūnas tuoj pat imasi veiksmo: prasideda nenumaldomas žiovulys, sukeliantis veido mimikos pasikeitimą ir akių ašarojimą. Medinis suolas darosi kietesnis ir verčia vis dažniau keisti erdvėje gerokai apriboto kūno padėtį. O jei dar ir miego trūksta!..

Laimei, yra kinų medicina ir jos taškai. Kai tik pajuntu, kad pačiu netinkamiausiu metu kūnas ima šauktis miego pertraukėlės, pradedu masažuoti tašką LI-4. Dėl gebėjimo suaktyvinti energijos tėkmę, šį tašką kinų medicinos praktikai vadina energijos maestro. O jei ryte atsikeliu labiau pavargusi, nei pailsėjusi ir žinau, kad mano baterijos resursai gali baigtis anksčiau nei paskaita, su savimi pasiimu mažą buteliuką rozmarinų eterinio aliejaus. Pastarasis pakelia darbingumą, padeda susikaupti ir pasirūpina, kad pro vieną ausį įėjusi informacija neišeitų per kitą 😄