Emocinės magmos proveržis

Ko gero pusę savo sąmoningo gyvenimo stengiuosi dirbti su savimi, bet vis dar atsiranda dalykų, sugebančių mane išvesti iš pusiausvyros. Taip nutiko ir vakar.

Bevartant Veidaknygės (suprask Facebook‘o) puslapius prieš akis visu savo gražumu atsiveria straipsnis apie homoseksualizmo schemą. Nesu šios temos gerbėja ir sąmoningai vengiu net mąstyti apie šį, kaip maras plintantį ir panašias emocijas keliantį reiškinį. Tačiau akys pačios pradeda lakstyti po straipsnio eilutes ir šokinėti po pastraipas. Staiga pajuntu, kaip galvoje pradeda kunkuliuoti emocinė magma.

Keli klaviatūros paspaudimai ir ant mano virtualios sienos jau puikuojasi tasai straipsnis, tik atmieštas kandžiu prierašu.

Nežinau, kas mane labiau užkabino, pati tema ar mintis, kad manimi manipuliuojama. Greičiausiai ir viena, ir kita. Nelaimei, kambaryje pasirodo pro šalį ėjęs šeimynykštis ir mano emocinė magma išsiveržia į paviršių piktų žodžių kratiniu.

Po vakarienės mano emocijos atvėsta. Su mintimi, kad ši tema neverta mano dėmesio ir laiko, vėl grįžta pusiausvyra. Straipsnį ištrinu ir mintyse pajuntu bendrystę prezidentui, kuris prieš keletą savaičių padarė tą patį. Matyt jam taip pat nesvetimi emociniai ugnikalnių proveržiai.

Netikėtas emocijų prasiveržimas, nepadaręs apčiuopiamos žalos, galiausiai mane pralinksmino. Be to, padariau pora puikių atradimų.

  1. Iki šiol maniusi, kad mane lengva paveikti, šiandien supratau, kad kai kuriais klausimais turiu pakankamai tvirtą nuomonę.
  2. Pasirodo, tam, kad išsivaduotum iš slegiančio komplekso, nebūtina lankyti sąmoningumo kursų, tereikia tik susirasti bendraminčių kompaniją ir imti demonstruoti jį viešai 😄.

Foto Massimo Calcagno